O taip, bjaurėkitės manim, nes aš pasakiau tai, ko niekas sakyt nenori. Matai, ką aplinkiniai pagalvos. Jei taip pasakytume, kokie gi baisūs, blogi, beširdžiai ir gal dar bedvasiai pasidarytume iškart. Taip iš gerų žmonių virstume visai blogais, jei tik garsiai ištartume tai, ką galvojame. O aš sakau – dėjau! Man nerūpi visi tie badaujantys vaikai Afrikoje, jų AIDS problemos, neturėjimas kuo apsirengti ir kitos bėdos. Tiesiog nerūpi.
Pamenu, anksčiau sėdėdavau darbo valgykloj kur per televizorių rodydavo reklamą. Atseit, tik 50 kažkokios šalies kapeikų per dieną ir tu gali pakeisti kieno nors gyvenimą. Bet kaip jau minėjau aukščiau – dėjau. Aš turiu savo gyvenimą ir bandau jį padaryti geresnį. Ar man kas nors duos 50 geležinių per dieną, kad pakeistų mano gyvenimą? „Ne, asile, nesulauksi nieko taip kalbėdamas“. Kažkas panašaus skamba galvose, taip? Nerūpi man labdaros programos ir visi kiti “gerumo” apsireiškimai.
Spėk ką dabar daro tas mažas šūdžius su nuo prarūgusių vaisių išsipūtusiu pilvu, kol tu krapštai piniginę, kad rastum centą ar du ir pakeistum jo gyvenimą? O gi, tikriausiai, sėdi už savo iš žirafos ir raganosio mėšlo suręstos trobelės ir smauko masturbuojasi, žiūrėdamas į besiporuojančias makakas. O kam jam eit sodint pupeles ir po to jų pririjus bezdėt, jei galima palaukt “Raudonojo kryžiaus” ar dar jokios rūpestingųjų organizacijos dailių savanorių, kurios atveš siuntą ryžių ar troškintos jautienos skardinėse? Kokio velnio stengtis kažką daryti, jei galima nieko neveikti ir palaukti, kol kažkoks tėtukas užplos vaikui diržu per šikną ir pasijutęs kaltas, sukrapštys kelis centus ir juos paaukos, kad pasijustų ramesnis, atpirkęs kaltę ir teisus prieš dievą, į kurį greičiausiai net netiki. Taip, maždaug dėl viso pikto.
AIDS – dar viena smagi Afrikos problema. Čia kaip mes negalim gyventi be ledų, tai anie negali gyvent be AIDS, ŽIV ir kitokio šūdo “klynuose”. Blin, gal čia kokia mada? Visi žino, kad kai kuriose afrikiečių šalyse kas antras gyventojas yra užsikrėtęs ta bjaurastimi. Vaikai, tikriausiai, į tą statistiką irgi įtraukiami, nes čia prieš kelis metus buvo praskriejusi istorija, kai kažkokie amerikiečių mokslo žmonės rado devynerių metų berniuką, kuris jau buvo užsikrėtęs AIDS. (Matyt, pas juos kunigai tokie pat kaip mūsiškiai. Na, gal mama sirgo – nieko smarkiai tai nekeičia.) Tie patys amerikonai bandė parodyt aniems, kad kandonai prezervatyvai yra geras dalykas, bet juodukams nepatinka papildoma skūra, tai toliau kala į klyną žinodami, kas po to bus. Tai pasakykit man, kokio velnio man sukt galvą dėl kažko, kuris pats renkasi AIDS. Mes turim pripažint, kad jie kitokie – kitokie įpročiai ir tradicijos. Gal AIDS – būdas romantiškai iš meilės numirt?
Dauguma atiduodančių visokius rūbus Afrikai net nesuvokia, kad beveik niekas iš paaukotų dalykų Afrikos niekada nepasiekė ir nepasieks. Čia maždaug tas pats kas išmest į šiukšlyną. O tie likučiai, kurie galų gale visgi pasiekia Afriką, lygiai taip pat daro tuos juodukus tinginiais ir parodo, kad norint kažką gauti, nereikia nieko daryti. Visi mes žinom, kad esam tokie pat gyvūnai kaip ir tie lakstantys miškuose, stepėse ar kalnuose. Mums tereikia valgyt ir poruotis – paprasta kaip du kart du. Mūsų pasauly niekas už dyką valgyt neduos, o ir panos nelabai nori poruotis su tuo, kuris išmaitint jų negalės – lygiai tokie pat paprasti gamtos dėsniai. O kokio šūdo aniems mokytis, dirbt ir stengtis kažką pasiekt, jei nemokamai aprengia (kad ir kaip prastai ir nemadingai, bet užtat dykai), nemokamai duoda pavalgyt, o pasidulkint irgi nesunkiai gali rast. (Kas neranda, tampa kunigais.)
Mūsų geraširdžių gerumas neleidžia Afrikai pradėti žengti pirmyn. Čia mūsų “Raudonasis kryžius” ir kitos “I do fucking care about them” tipo organizacijos padaro juos tinginiais ir nenorinčiais nieko siekti. Taip, žudykit Afriką savo gerumu, o aš geriau sesei nupirksiu kokį rankinuką iš eBay už 50 popieriaus negu duosiu kažkam 50 centų. Gal tada kuris nors žąsiukas atsikels nesulaukęs už mano pinigėlius nupirkto karbonado, pasiims į ranką akmenį ir sutraiškys galvą kokiai antilopei – va tau ir pradžia link geresnio gyvenimo jam pačiam ir jo būsimai šeimai. Kažkas pasakė, jei alkanam žmogui duosi žuvį, jis bus sotus visą dieną, bet jei išmokysi žvejoti, jis bus sotus visą savo gyvenimą. Panašu, kad ne nuo to galo “gelbėti anų gyvenimus” mes pradėjom.
“Everybody wants to save the world; nobody wants to help Mom do the dishes.”
– PJ O’Rourke
